Uzbekiškas plovas

Uzbekiškas plovas

Mano sena svajonė – pasigaminti “tikrą” uzbekišką plovą pagaliau išsipildė. Visus metus laukę, pagaliau, gavome dovanų kazaną. Lietuvoje panašių daiktą gauti sunku, – galima kaip pakaitalą naudoti ketaus katiliukus, kuriais prekiauja “Armijai ir civiliams”, arba eiti į turgų ir tikėtis gauti panašų daiktą pas ten prekiaujančius baltarusus.

Reikia pastebėti: kazanas yra būtinas plovo darymui, – tie, kas aiškina, kad viskas puikiausiai gaunasi puode, ar keptuvėje, gyvenime nėra ragavę tikrojo plovo. Taigi – pirmas ingredientas tikrame plove: kazanas 🙂

Antras, – aviena (reikės kokio kilogramo). Mūsų plovo variante, naudojome avienos koją (ne dėl to, kad ji kažkuo įpatinga, – paprasčiausiai tokią turėjome).

Avieną pjaustome vidutiniškais 3-4cm gabaliukais. Stenkitės išpjauti visas plėves, esančias mėsoje. Taip pat išpjaukite didesnius lašinių gabaliukus. Jų mums dar prireiks.

Nuskutame kelias dideles morkas. Supjaustome jas šiaudeliais. Galima naudoti specialią tarką (sakoma, uzbekai ją ir išrado).

Dabar ruošime avienos lajų. Įkaitiname kazaną, sumetame avienos lašinukus. Galima įpilti šiek tiek aliejaus, jeigu lašinukų turime per mažai. Lydome tol, kol iš lašinukų liks maži apskrudę gabaliukai. Juos išimame.

Ir metame avies kaulą.

Padinname ugnį ir kaulą deginame, kol jis pasidarys tamsus. Taip yra daroma, norint priduoti plovui savitą spalvą. Išimame kaulą ir sudedame avieną. Aviena kepame, kol ji pasidengs gražia ruda plutele.

Mėsą išgraibome ir padedame į šalį. Eilė svogūnams. Juos reikia pakepti iki rusvumo, tačiau, jeigu nors kiek sudeginsim, – plovas nebepavyks. Taigi, tai yra vienas iš dviejų atsakingiausių momentų plovo daryme.

Kai svogūnai apkepa, sugrąžiname į kazaną mėsą ir palaukiame, kol ji vėl įkais. Sukrauname ant viršaus morkas. Uždengiame kazaną ir, sumažinę ugnį iki vidutiniškos, troškiname apie dešimt minučių.

Atėjo laikas likusiems ingredientams. Dedame šaukštelį kumino, šiek tiek raugerškio (liaudyje žinomo, kaip barbarisų uogos), druskos, pora šaukštelių saldžiosios paprikos miltelių, keletą česnako galvų. Česnako nesulaužome, dedame tokius, kokie yra, tik nulupę viršutini sluoksnį. Esant norui, galima įmesti keletą aštrių pipirų. Viską užpilame vandeniu. Vandens reikia maždaug tiek,  kad apsemtų viską per du prištus. Sumažiname ugnį. Atsidarome alaus ir troškiname bent valandą.

Zirvakas paruoštas, dabar bus dedami ryžiai. Juos rinktis reikia atsargiai. Aš to net nedariau –  paprasčiausiai pasinaudojau protingu patarimu, išskaitytu internete. Taigi tinkamiausi ryžiai yra “Auksiniai”:

Imame keletą stiklinių ryžių (patartina juos perplauti bent keletą kartų). Ir atsargiai užpilame ant zirvako viršaus. Ir atsakingiausias momentas: viską užpilame verdančiu vandeniu kad apsemtų viską per keletą centimetrų. Pilti reikia taip, kad vanduo neiškeltų zirvako ingredientų į viršų. Jeigu namie neturime asmenų su nedrebančiomis rankomis, pilti galima per šaukštą, tokiu būdu vanduo nekris iš aukštai, o srovele nubėgs ant ryžių. Užpylę vandenį staigiai padidiname ugnį. Kuo vanduo greičiau užvirs, tuo geriau. Užvirę vandenį, kazaną uždengiame ir viską dedame į įkaitinta orkaitę (apie 175 laipsnius). Laikome tol, kol ryžiai nepasidarys minkšti.

Skanaus.

P.S. Dėkoju ponams pozherukui ir Giedriui V. už plovo ruošimo pamokas 🙂