Būdas sunkiai pailsėti

Būdas sunkiai pailsėti

    Sulaukus ne vieno prašymo pasidalinti įspūdžiais apie savaitgalį su baidarėmis, randu laiko apie tai parašyti.

    Iš tikrųjų tai ne kas kitas, o būdas taip pailsėti nuo darbų, kad vakare prisiilsėjęs labai pradedi norėti į darbą. Iš kitos pusės, tai turbūt vienas iš labiausiai man patikusių pasiilsėjimų šią vasarą.  Smagu buvo tai, kad plaukimo metu nelijo. Aišku, tai nereiškia, kad visi buvo sausi. Aš, pavyzdžiui isigudrinau sushlapti nuo galvos iki kojų net neišlipęs iš baidarės. Tai technikos reikalas, – tereikia aukštai kelti irklus ir visa vandenį nuo jų pilti ant savęs. 

    Antrą dieną šios technologijos atsisakiau, taigi sausas (sąlyginai) buvau iki vakaro.  Paneigta buvo teorija, kad apsivertimas pirmą kartą plaukiant yra neišvengiamas. Pati baidarė tikrai nėra tas daiktas, kuris yra lengvai apverčiamas. Žinoma, šokiai besiklausant rusiškos pop muzikos baidarėje pastarąjai gali ir nepatikti, taigi ši gali išprašyti nepageidaujamus keleivius. Tačiau ramus (vėlgi sąlyginai) sėdejimas joje ir bandymas neužlekti ant eilinio pasislėpusio po vandeniu kelmo tikrai neprivers jūsų išsimaudyti.

    Vakare, prisiilkavus ir (jei vistik pavyko apsiversti, arba buvo naudojama anksčiau paminėta irklavimo techologija) sušlapus, netgi man, nemegstančiam tauriųju gėrimų, labai skanu buvo susiversti keletą stiklinėlių degtienės:). Ale gi tikrai sušildo! Reikia paminėti, kad Ula yra labai gera vieta pabėgti nuo darbų. Joje telefono ryšys yra tik ant 3 akmens 15-ame kilometre, be to girdėti pašnekovą galima tik stovint ant dešinės kojos.

    Pabaigai, pasakysiu tiek:

    Paskutinę dieną, prisiekinėjau, kad tai paskutinis kartas, kada plaukiu su baidarėmis. O dabar jau laukiu, kada išpuls proga paplaukti dar kartą. Beje, antra teorija irgi paneigta, – į baidarę galima sudėti nemažą kiekį alaus. Tereikia pirkti skardinemis, ir dėti ne į bagažinę, o po kojomis. Jis ten ir atšąla kaip reikiant :).

    Štai taip mes plaukėme Ūlos upe. Vieni greitai, kiti lėtai. Aš pusę kelio atbulas.

About the Author

Tadas Ustinavičius